Ne apie knygų recenzijas, bet apie progas viena kitą pažinti kitaip, arba #patsgeriausiasknygųklubas

Švęsdamos vienos draugės gimtadienį, kažkada priėjom idėjos, kad:

a) per mažai visos jaučiamės, kad skaitom

b) per retai visos susitinkam

c) norim daugiau - tiek a) tiek b)

Taip kilo idėja, sukurti savo knygų klubą - įsipareigot kas mėnesį ar du susitikti, perskaičius tą pačią knygą, o susitikus skirti vakarą pasidalinimui mintimis - kas sujaudino, kokius prisiminimus iškėlė, ko nesupratom.

Iš pradžių atrodė, kad neįmanoma bus mums su savo nesibaigiančiais To Do's sąrašais ir savo nesutampančiai grafikais, palaikyt šitą tempą, bet pačios save nustebinom, kaip beveik trečius metus šitas klubas vis dar gyvuoja. Nors kartais užtrunkam ilgiau nei įprastai perskaityt knygas, nors kartais susitikimo metu knygos aptarimas galiausiai užima trumpiausią dalį, bet vis kaskart pasidžiaugiam, kaip faina šitą tęstinį savo projekčiuką turėt.

Smagi šitų susitikimų dalis dar ta, kad kartais pavyksta susitikimus ir teminius susiorganizuot pagal perskaitytą knygą - Avinėlių tylėjimą, pavyzdžiui, aptarinėjom Lukiškių kalėjimo barely, o apie pasakos žanrą diskutavom Alisos Stebuklų Šalyje tematika dekoruotoj Gusto Blyninėj.

Tai labai siūlau ir jums su draugėm, kolegom, ar šeimos nariais pabandyt susiorganizuot savo mažą knygų klubelį - pamatysit, kaip drauge dalindamiesi ne tik atrakinsit naują kambarį knygų skaityme, bet ir iš naujo vieni kitus pažinsit,

Linkėjimai,

P.